2017-01-30

 

Kauno apylinkės teismas atmetė bankrutuojančios įmonės ieškinį kredito įstaigai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 1.80 str. pagrindu (niekinio sandorio negaliojimas). Byloje buvo prašoma pripažinti atliktas mokėjimo operacijas (6478,80 eurų sumai) negaliojančiomis ir taikyti restituciją - grąžinti jas bankrutuojančiai įmonei, nes mokėjimai atlikti egzistavus turto areštui.

 

Teismas padarė išvadą, kad nesant įrodymų apie piniginių lėšų areštą ir draudimą jomis disponuoti, imperatyvių įstatymo normų nepažeidė ir turėjo teisę atlikti paskolos dengimo sandorius. Taikomos apsaugos priemonės negali stabdyti bei trikdyti atsakovo (įmonės) vykdomos normalios ūkinės – komercinės veiklos, negali būti jo nemokumo ar veiklos pabaigos priežastimi ir kt. Be to, teismas konstatavo, jog iš pateiktų įrodymų darytina daugiau tikėtina išvada, jog paskola buvo dengiama ne iš įmonės, o iš laiduotojo lėšų, tik įmonės buhalterijoje per klaidą šios operacijos buvo neteisingai įformintos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas nusprendė, kad nėra pagrindo ginčijamus sandorius pripažinti negaliojančiais CK 1.80 straipsnio (Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. A-1246/2012, LAT nutartis Nr. 3K-3-703-706/2015), nei CK 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindais.

 

Šioje byloje atsakovą kredito įstaigą atstovavo advokatas Ramūnas Džiugas.