2017-11-21

2017 m. lapkričio 20 d. Lietuvos Apeliacinis teismas, patenkino kredito įstaigos apeliacinį skundą, panaikindamas apygardos teismo sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas iš dalies pripažįstant negaliojančiais mokėjimo nurodymus (viso suma 84 522,15 Eur), kuriuos bankrutuojanti įmonė pervedė kredito įstaigai ir priteisiant minėtą sumą iš kredito įstaigos bankrutuojančiai įmonei bei perduodamas šią bylos dalį nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui.

Šioje byloje kredito įstaigos interesus atstovavo ir procesinius teismo dokumentus rengė advokatas Ramūnas Džiugas.

Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas apeliacinio skundo argumentams, konstatavo, jog  pirmos instancijos teismas nenustatė visų bylai pagal pareikštą ieškinį dėl CK 6.9301 straipsnio pažeidimo išnagrinėti reikšmingų aplinkybių. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos netyrė ir nevertino visų bylai teisingai išnagrinėti reikšmingų aplinkybių, siekiant nustatyti, ar ginčo mokėjimų nurodymai prieštarauja CK 6.9301 straipsnio normai, ir dėl to yra negaliojantys CK 1.80 straipsnio pagrindu.

Teismas taip pat konstatavo, jog nenustačius bankrutuojančos įmonės ginčo dienomis turėtų lėšų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais kiekio bei jai pareikštų reikalavimų, atitinkančių CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus, apimties, kreditorių finansinių reikalavimų kilmės ir jų susidarymo aplinkybių, nebuvo galimas tinkamas ir teisingas bylos išnagrinėjimas. Taigi, negalėjo būti sprendžiamas ir CK 6.9301 straipsnio 1 dalies    1–5 punktuose nurodytų reikalavimų egzistavimas ir mokėjimų eiliškumo pažeidimas.

Kadangi pirmos instancijos teismas neatskleidė bylos esmės (svarbiausių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių), ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos nebuvo galimybės išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl nutarta perduoti bylos dalį dėl atliktų mokėjimų nurodymų teisėtumo nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.