Tinklaraštis

2017-11-27

2017 m. lapkričio 13 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo civilinę bylą (Nr. e3K-3-395-611/2017) dėl skolos priteisimo. Šioje byloje ieškovas prašė priteisti solidariai iš sutuoktinių likusią negrąžintą skolą, kurios nebebuvo galimybės išsiieškoti individualios įmonės, priklausiusios vienam iš sutuoktinių, bankroto byloje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sprendė dėl teisės normų, reglamentuojančių skolininko – fizinio asmens – atsakomybę kreditoriui už negrąžintą kredito dalį, kai kreditorius nesusigrąžino visos skolos iš tam pačiam skolininkui priklausančios individualios įmonės bankroto proceso metu, nes nepakako individualios įmonės turto skolai visiškai grąžinti, o individuali įmonė yra likviduota dėl bankroto, aiškinimo ir taikymo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą, nurodė, jog kai dėl bankroto likviduojama individuali įmonė, kuri yra neribotos civilinės atsakomybės asmuo (CK 2.50 straipsnio 4 dalis), ir nėra šio juridinio asmens dalyvio turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas tenkinant įmonės kreditorių reikalavimus, laikytina, kad įmonės savininko (dalyvio) prievolės įmonės kreditoriams pasibaigia (CK 6.128 straipsnio 3 dalis). Tokia taisyklė išdėstyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-308/2004 ir taikoma tais atvejais, kai įsiskolinimas yra individualios įmonės.

Tačiau tai atvejais, kai įsipareigojimus prisiima ir jų neįvykdo individualios įmonės savininkas, tokio fizinio asmens prievolė savaime dėl jo individualios įmonės bankroto nepasibaigia. Esant patvirtintam kreditoriniam reikalavimui individualios įmonės bankroto byloje, kai toks reikalavimas yra kilęs iš sandorio, sudaryto ne su įmone, o su įmonės savininku, kaip fiziniu asmeniu, bei negavus šio reikalavimo pilno patenkinimo, įmonės savininko prievolės išlieka. Taigi, fizinių asmenų asmeniškai prisiimtos prievolės negali pasibaigti dėl vieno iš jų vardu individualios įmonės bankroto.

2017-05-29

Faktinės aplinkybės

2017 m. gegužės 9 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija išnagrinėjo baudžiamąją bylą (Nr. 2K-95-222/2017), kurioje buvo sprendžiamas BK 281 straipsnio 1 dalies taikymas.

Byloje Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nuosprendžiu V. V. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį 40 MGL (1506,40 Eur) dydžio bauda, taip pat priteista nukentėjusiosioms neturtinė žala. V. V. buvo nuteistas už tai, kad 2015 m. vasario 28 d., apie 14.35 val., gatvių reguliuojamoje sankryžoje, vairuodamas automobilį „BMW 525D“ dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 129 punktų reikalavimus, t. y. privalėdamas važiuoti, neviršydamas leistino greičio, laikytis visų būtinų atsargumo priemonių ir nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, to nepadarė ir, važiuodamas ne mažesniu kaip 100 km/h greičiu, susidūrė su priešinga kryptimi per leidžiamą šviesoforo signalą į kairę pusę sukusiu automobiliu „Alfa Romeo“ vairuojamu K. A., nuo smūgio automobilis „Alfa Romeo“ atsitrenkė į gatvėje prie sankryžos stovėjusį automobilį „Ford Galaxy“ vairuojamą T. K.; dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta automobilio „Alfa Romeo“ keleivių R. A., G. A. ir nežymiai sutrikdyta G. Š., D. Š. sveikata.

Toliau:

2017-04-19

Faktinės aplinkybės

Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovės 8000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovas nurodė, jog atsakovė neteisėtai be ieškovo sutikimo ne kartą viešai publikavo ieškovo atvaizdą savaitraštyje „Laisvas laikraštis“, jo nuotraukos viešintos interneto puslapyje www.laisvaslaikrastis.lt.

Atsakovė  nurodė, kad ieškovas yra viešasis asmuo,  ieškovo atvaizdai viešai prieinami internete ir kitose visuomenės informavimo priemonėse ir kad savaitraštyje išspausdintos ieškovo nuotraukos buvo darytos dar tada, kai jis buvo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, taip pat jos paimtos iš oficialios Seimo interneto svetainės arba kitų interneto portalų.

Pirmosios instancijos teismas sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui iš atsakovės 5600 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Apeliacinės instancijos teismas tenkino atsakovės apeliacinį skundą ir ieškinį atmetė.

Toliau:

2017-04-13

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-378/2017.

Faktinės aplinkybės

Pareiškėja prašė teismo panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-32-665/2015 teisėjos rezoliucija išduotą vykdomąjį raštą ir vykdomąją bylą Nr. 0056/16/00289 nutraukti. Pareiškėja nurodė, kad antstolė nepagrįstai vykdo teismo išduotą vykdomąjį raštą, kadangi Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. sprendimu buvo patvirtinta taikos sutartis santuokos nutraukimo byloje, tačiau atsakovui iš ieškovės nebuvo priteistos piniginės sumos. Teismas neturėjo pagrindo išduoti vykdomojo rašto, kadangi nebuvo aišku, kurios sprendimo dalies nevykdo ieškovė.

Toliau:

2017-03-29

2017 m. kovo 24 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e3K-3-141-378/2017, kurioje buvo sprendžiama dėl materialiosios ir proceso teisės normų, reglamentuojančių privalomus nagrinėti klausimus nutraukiant santuoką ir žyminio mokesčio dydžio šios kategorijos bylose nustatymą, aiškinimo ir taikymo.

Pirmos ir apeliacinės instancijos teismai nurodė, jog atsakovas už du neturtinius reikalavimus dėl santuokos nutraukimo ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo turi sumokėti  įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį.

Atsakovas pateikė kasacinį skundą nesutikdamas dėl žyminio mokesčio primokėjimo.

Toliau:

2017-02-15

2017 m. vasario 7 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė nutartį, kurioje išaiškintos administracinio nurodymo įvykdymo teisiniai padariniai ir jo įtaka administracinių teisių pažeidimų pakartotinimui (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-4-895/2017).

Šioje byloje pareiškėjas ginčijo faktinę aplinkybę, jog jo administracinio teisės pažeidimo byloje buvo konstatuota, jog atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad kartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies pažeidimas. Pareiškėjas teigė, jog jam buvo surašytas administracinis nurodymas, kurį jis yra įvykdęs, ir kad administracinis nurodymas negali būti laikomas pakartotiniu pažeidimu. Dėl šios priežasties, jam padarius naują administracinį teisės pažeidimą, už naująjį turėjo būti taikomas taip pat administracinis nurodymas.

Toliau:

2017-01-25

2017 m. sausio 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo  Civilinių bylų skyrius priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2017, kurioje pareiškėja prašė atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti (turtas buvo tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje).

Pirmos instancijos teismas pareiškimą tenkino ir atnaujino praleistą terminą palikimui priimti.

Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, suinteresuotų asmenų skundą patenkino ir panaikino pirmos instancijos teismo sprendimą.

Pareiškėja pateikė kasacinį skundą.

Toliau:

2016-12-22

2016 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 3K-3-519-313/2016, kurioje buvo sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties sudarymą, dalies draudimo išmokos grąžinimą, draudėjui pažeidus draudimo sutartį, aiškinimo ir taikymo.

Bylos fabula tokia. Draudikas prašė priteisti iš draudėjo dalį dėl eismo įvykio nukentėjusiajam išmokėtos draudimo išmokos, nes transporto priemonę vairavo asmuo, kurio gyvenamoji vieta yra ne Lietuvoje ir ne Europos Sąjungos valstybėje, nes draudimo sutartyje buvo numaytas toks draudimas.

Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, o apeliacinės instancijos teismas patenkino. Draudėjas pateikė kasacinį skundą.

Toliau:

2016-12-06

2016 m. lapkričio 24 d. Klaipėdos apygardos teismas priėmė nutartį, kurioje pasisakė dėl svarbios priežasties atskirojo skundo padavimo terminui atnaujinti.

Byloje ieškovas ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais pakartotiniame visuotiniame narių susirinkime priimtus sprendimus, taip pat ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: sustabdyti pakartotinio visuotinio narių susirinkimo sprendimų galiojimą, vykdymą ir įgyvendinimą.

Toliau:

2016-11-16

Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs VšĮ Lietuvos mokslų sveikatos ieškinį dėl uždraudimo M.J. naudoti domeno lsmu.lt vardą ir įpareigoti jį neatlygintinai perduoti universitetui, 2016-10-27 patenkino. Vilniaus apygardos teismas nusprendė panaikinti domeno lsmu.lt registraciją M. J. vardu ir perduoti jį VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universitetui.

Toliau:

2016-10-27

2016 m. spalio 12 d. Lietuvos Aukčiausiasis Teismas nagrinėjo civilinę bylą Nr. e3K-3-438-415/2016. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teismo pareigos ex officio (savo iniciatyva) patikrinti būsto kredito sutarties sąlygą dėl teisės vienašališkai nutraukti sutartį vartotojų teisių gynimo aspektu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2284 straipsnio 9 dalis) ir dėl teismo pareigos įvertinti CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus sutarties pažeidimo pripažinimo esminiu nustatymo kriterijus.

Toliau: