2016-10-12

VŠĮ „Krepšinio rytas“ kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti asociacijos „Lietuvos krepšinio federacija“ 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutarimo Nr. 2016/06-05 „Dėl krepšininkų, neturinčių Lietuvos Respublikos pilietybės, limito registruojant juos Lietuvos krepšinio lygų 2016/2017 m. sezono čempionatų rungtynėse ir trenerio, neturinčio Lietuvos Respublikos pilietybės, registravimo Lietuvos vyrų ir moterų krepšinio lygų varžybose mokesčio“ 1 punkto (toliau – Nutarimas) atitiktį aukštesnės galios aktams.

Pareiškėjo prašomu ištirti asociacijos „Lietuvos krepšinio federacija“ Nutarime yra nustatytas žaidėjų, neturinčių Lietuvos Respublikos pilietybės, limitas registruojant juos Lietuvos krepšinio lygos 2016/2017 m. sezono čempionato rungtynėse: pagal jį kiekvienose Lietuvos krepšinio lygos čempionato rungtynėse komanda negali registruoti daugiau nei šešių žaidėjų – ne Lietuvos Respublikos piliečių. Šeštasis žaidėjas ne Lietuvos Respublikos pilietis gali būti registruojamas rungtynėse tik tuomet, kai klubas sumoka 14 500 eurų mokestį asociacijai „Lietuvos krepšinio federacija“ ir ji patvirtina apie mokesčio sumokėjimą.

Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad ginčijamas aktas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau –ABTĮ) prasme yra bendro pobūdžio teisės aktas ir asociacija turi teisę reikšti tokį prašymą.

2016 m. spalio 6 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eI-27-858/2016 priėmė nutartį, kurioje atsisakė priimti pareiškėjo prašymą ištirti Nutarimo atitiktį aukštesnės galios aktams.

Teismas konstatavo, jog kreiptis į administracinį teismą prašydami ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę Seimo nariai, Seimo kontrolieriai, vaiko teisių apsaugos kontrolierius, lygių galimybių kontrolierius, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės pareigūnai, bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai, prokurorai ir profesinės savivaldos asociacijos, įsteigtos pagal įstatymą vykdyti viešąsias funkcijas. Nurodyti subjektai taip pat turi teisę kreiptis į administracinį teismą prašydami ištirti konkrečios bendrijos, politinės partijos, politinės organizacijos ar asociacijos priimto bendro pobūdžio teisės akto teisėtumą. Tuo tarpu kiti subjektai turi teisę prašyti ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, kada teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo.

Teismas išaiškino, jog ABTĮ 112 straipsnio 1 dalyje nenurodyti viešieji juridiniai asmenys neturi teisės abstrakčiu pareiškimu inicijuoti bylos dėl norminio administracinio akto arba bendrijos, politinės partijos, politinės organizacijos ar asociacijos priimto bendro pobūdžio teisės akto teisėtumo ištyrimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-19-525/2015; 2015 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI-8-552/2015; 2014 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I438-11/2014; 2013 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I525-12/2013).

Kadangi VšĮ „Krepšinio rytas“ nėra nei vienas iš ABTĮ 112 straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų, todėl jis neturi teisės abstrakčiu pareiškimu inicijuoti bylos dėl asociacijos priimto bendro pobūdžio teisės akto teisėtumo ištyrimo.

Teismas išaiškino, jog pareiškėjas, manydamas, kad dėl neteisėtų bendro pobūdžio teisės akto nuostatų buvo pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, pastarasis turi teisę nustatyta tvarka kreiptis su skundu į pirmosios instancijos teismą ir individualioje byloje prašyti teismo inicijuoti su byla susijusio asociacijos priimto bendro pobūdžio teisės akto teisėtumo patikrą.