2016-03-04

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2016 m. kovo 2 d. priėmė nutartį kasacine tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-127-687/2016, kurioje buvo sprendžiama dėl Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 33 straipsnio 4 dalies nuostatų aiškinimo ir taikymo vykdymo procese, kai apie įkeisto turto pardavimą paskelbta iki bankroto bylos iškėlimo.

Byloje buvo kilęs ginčas dėl to, jog antstolis, vykdydamas išieškojimą iš hipoteka užtikrinto turto, kuris priklausė pareiškėjai (kuriai vėliau iškelta bankroto byla), patvarkymu paskelbė turto pardavimo varžytynes neįvykusiomis bei pasiūlė išieškotojams paimti neparduotą turtą, sumokant neparduoto turto kainos ir jo daliai tenkančios lėšų sumos skirtumą. Išieškotojui sutikus perimti turtą, priimtas antstolio patvarkymas dėl turto perėmimo.

Pirmos instancijos teismas nutartimi pareiškėjos skundą patenkino ir panaikino antstolio patvarkymo dalį dėl pasiūlymo išieškotojams paimti neparduotą turtą bei patvarkymą dėl turto perėmimo.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs antstolio ir suinteresuotojo asmens atskiruosius skundus, pirmos instancijos teismo nutartį panaikino klausimą išsprendė iš esmės – pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.

Kasaciniu skundu parei pareiškėjas prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmos instancijos teismo nutartį.

Kasacinis teismas, išnagrinėjęs kasacinį skundą, konstatavo, jog pagal nuo 2012 m. kovo 1 d. galiojančią ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalies redakciją, teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai, įmonės turtas (lėšos) pagal šiuos vykdomuosius dokumentus gali būti areštuojamas, tačiau šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas, išskyrus ĮBĮ 33 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teisinė pasekmė (t. y. bankrutuojančios įmonės turto realizavimo ir (ar) išieškojimo sustabdymas) nekyla esant ĮBĮ 33 straipsnio 4 dalyje nustatytiems atvejams.

Kasacinis teismas išaiškino, jog pagal nuo 2012 m. kovo 1 d. galiojančią ĮBĮ 33 straipsnio 4 dalį, jeigu apie įkeisto turto pardavimą paskelbta iki bankroto bylos iškėlimo dienos, antstolis baigia vykdyti turto pardavimą CPK nustatyta tvarka ir pardavęs turtą iš varžytynių gautą pinigų sumą, atskaitęs vykdymo išlaidas, perveda į bankrutuojančios įmonės sąskaitą. Šios nuostatos reiškia, kad tik tuo atveju, jeigu apie įkeisto turto pardavimą paskelbta iki bankroto bylos iškėlimo, turto realizavimas ir (ar) išieškojimas nėra sustabdomas. ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalis taikoma ir išieškojimo veiksmai stabdomi tik tada, kai nėra ĮBĮ 33 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų, t. y. apie turto pardavimą nėra paskelbta iki bankroto bylos iškėlimo.

Be to, teismas pažymėjo, jog turto perdavimas išieškotojui už pradinę kainą dėl to, kad jose nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis, yra neatskiriama pirmųjų varžytynių dalis ir šie anstolio veiksmai neprieštarauja IBĮ 33 straipsnio 4 dalies nuostatoms.