2010-02-17

2010 m. vasario 3 d. Klaipėdos apygardos teismas išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka dėl teismo sprendimo išaiškinimo, pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Šioje byloje kreditoriaus interesus atstovavo ir atsiliepimus rengė advokatas R.Džiugas.

Byloje antstolis, remdamasis CPK 589 straipsniu, prašė teismo išaiškinti teismo įsakymo vykdymo tvarką, nurodant, ar galima antstoliui vykdyti skolos išieškojimą iš skolininko sutuoktinės asmeninio turto, tačiau neprašė išaiškinti teismo sprendimo CPK 278 straipsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (2009-07-03 nutartis byloje Nr. 3K-7-242/2009) konstatuota, kad abi teisės normos (tiek CPK 278 straipsnio 1 dalis, tiek 589 straipsnio 1 dalis) sudaro vieną visumą ir skirtos teismo sprendimo trūkumams pašalinti ir tais atvejais, kai teismo sprendimas yra vykdytinas ir kai kyla teismo sprendimo vykdymo neaiškumų.

Prievolės atsiradimo pagrindas turi esminę reikšmę nustatant sutuoktinių prievoles ir jų dydį; tik nustačius prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą, galima nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę - vienas ar abu sutuoktiniai, nes tai atitinkamai nulemia išieškojimą iš skirtingo teisinio režimo turto - iš vieno sutuoktinio asmeninio turto, jo dalies bendrame turte ar bendro sutuoktinių turto, jei atsakomybė pagal prievolę atsiranda abiem sutuoktiniams. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus padarė išvadą, jog sandoris, kurio pagrindu iš apeliantės sutuoktinio teismo įsakymu buvo priteista skola, buvo sudarytas šeimos poreikiams tenkinti, atitiko abiejų sutuoktinių interesus, prievolė buvo bendroji, atsirado CK 3.109 str. 1 d. 5 p. nustatytu pagrindu ir pagal prievolę kreditoriui abu sutuoktiniai atsako solidariai. Su šia teismo išvada teisėjų kolegija sutinka. Apeliantė, be savo paaiškinimų, nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti byloje surinktus rašytinius įrodymus, patvirtinančius paskolos sandorio sudarymo aplinkybes ir CK 3.109 str. 2 dalyje įtvirtintą prievolės solidarumo prezumpciją. Taip pat teisėjų kolegija sutinka su suinteresuotų asmenų (kreditoriaus) ir antstolio atsiliepimuose nurodytu argumentu, jog aplinkybė, kad paskolos suma buvo panaudota ne pagal paskolos sutartyje nurodytą paskirtį, gali turėti įtakos tik sutuoktinių tarpusavio turtiniams santykiams ir nešalina atsakomybės kreditoriui.

Tuo atveju, kai sutuoktinių kaip skolininkų pareiga yra solidarioji, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai (skolininkai), tiek bet kuris iš jų skyrium (CK 6.6 str. 4 d.). Kreditoriui pasirinkus solidariąją prievolę reikalauti įvykdyti iš vieno sutuoktinio, akivaizdu, kad ir teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje skolininku bus nurodytas tik vienas, t. y. kreditoriaus pasirinktas sutuoktinis (skolininkas). Tačiau net ir esant solidariajai prievolei, jeigu jai įvykdyti nepakanka atsakovu buvusio sutuoktinio (skolininko) asmeninio arba (ir) bendro sutuoktinių turto, nesant teismo sprendimo, antstolis neturėtų įstatymų numatyto pagrindo paskirti išieškojimą iš kito sutuoktinio asmeninio turto. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra išaiškinusi (2008-01-07 nutartis byloje Nr. 3K-7-114/2008), kad jeigu sutuoktiniai kreditoriams atsako solidariai, išieškojimas iš asmeninio sutuoktinių turto (CK 3.113 str.) yra galimas tik tuo atveju, kai dėl sutuoktinio (skolininko) yra priimtas teismo sprendimas. Tik tada yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą, įgalinantį antstolį išieškojimą iš asmeninio sutuoktinio turto įvykdyti teisėtai. Išieškojimo iš asmeninio sutuoktinių turto pagal solidariąsias sutuoktinių prievoles praktikos vienodumo klausimu yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-12-23 nutartyje byloje Nr. 3K-3-567/2009.

Apeliantė argumentuoja, kad teismo sprendimu skola buvo priteista iš jos sutuoktinio, o ne jos, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pakeitė teismo įsakymo turinį, priteisė skolą iš jos, pažeisdamas jos teisę dalyvauti bylos nagrinėjime, nes ji nebuvo įtraukta į civilinės bylos dėl skolos priteisimo iš jos sutuoktinio nagrinėjimą, dėl to negalėjo išsakyti argumentų ir ginti savo teisių, o teismo sprendimu nuspręsta dėl jos teisių ir pareigų. Su šiais apeliantės argumentais teisėjų kolegija sutinka tik iš dalies. Pagal CPK266 straipsnį teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų. Tuo atveju, kai civilinė atsakomybė pagal prievolės prigimtį tenka abiem sutuoktiniams kaip solidariesiems skolininkams ir prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto, tai teismo procese, susijusiame su šios prievolės išieškojimu, turi dalyvauti abu sutuoktiniai, į bylą turi būti traukiami bendraatsakiais tie asmenys, į kurių turtą pagal prievolės prigimtį gali būti nukreiptas išieškojimas (CPK 43 str. 1 d. 1 p., CK 3.109 str. 1 d.). Tačiau vieno iš sutuoktinių neįtraukimas į pirminį teismo procesą nesudaro pagrindo panaikinti teismo priimtą procesinį sprendimą, jei skolos išieškojimo iš sutuoktinių turto klausimas yra nagrinėjamas vykdymo proceso metu teisme, kur dalyvauja visi suinteresuoti asmenys. Toks teisės aiškinimas pateikiamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtose nutartyse (2007-12-29 byloje Nr. 3K-3-607/2007, 2009-07-036 Nr. 3K-7-242/2009). Pirmosios instancijos teisme procesas vyko žodine tvarka, kurio metu apeliantė buvo išklausyta, teikė įrodymus bei naudojosi visomis procesinėmis teisėmis, suteikiančiomis galimybę ginti savo teises bei įstatymo saugomus interesus. Taigi klausimas dėl sutuoktinių prievolės pobūdžio teismo išspręstas. Prie vykdytinų dokumentų pagal CPK VI dalyje išdėstytas taisykles yra priskiriami ne tik teismo sprendimai, bet ir nutartys civilinėse bylose (CPK 584 str. 1 d. 1 p.). Kai klausimas dėl sutuoktinių prievolės pobūdžio nustatymo bei išieškojimo nukreipimo į atitinkamo teisinio režimo turtą išspręstas teismo procesiniu dokumentu - nutartimi, teismo procese dalyvaujant suinteresuotiems asmenims, nėra pagrindo pripažinti, jog buvo pažeista asmens teisė į teismą.