2010-02-29

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. gegužės 18 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-7-229/2009) pasisakė dėl sutuoktinių sudarytų sutarčių su banku ir iš jų atsirandančių prievolių teisinio kvalifikavimo.

Teismas konstatavo, kad atsakovai, įvertinus jų ketinimus sudarant sutartis, turėjo bendrų (tokių pačių) valių gauti kreditus bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigyti gyvenamųjų patalpų, todėl atsakovai yra laikytini kredito davėjo bendraskoliais. Šiuo atveju atsakovė, pasirašydama laidavimo sutartis, savo veiksmais išreiškė valių ne laiduoti už savo sutuoktinio prievolę, bet prisiimti prievolę bendrai, todėl sprendžiama, kad atsakovė sudarė ne laidavimo, o kreditavimo sutartis, taip prisiimdama solidariųjų atsakomybę kartu su atsakovu.

Teismas pažymėjo labai svarbių nuostatų, kad netoleruotina versle bankų taikoma ydinga praktika, kai sutuoktiniai, tapę solidariaisiais skolininkais, dar verčiami sudaryti "laidavimo“ sutartis, nes, minėta, negalima laiduoti už savo paties prievolę" laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimų ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Bankai dažniausiai nenorėdami aiškintis sutuoktinių prisiimamų prievolių prigimties ir solidarumo, nors tai yra jų, kaip specifinio verslo srities profesionalų, turinčių didelius ekonominius, finansinius, teisinius pajėgumus ir kuriems keliami didesni rūpestingumo, kruopštumo ir atidumo reikalavimai, pareiga, verčia sutuoktinius be pagrindo laiduoti vienam už kitų. Taip, siekdami geriau užsitikrinti savo interesų apsaugų, bankai sutartiniuose civiliniuose teisiniuose santykiuose sukuria priešingų efektų - sukelia sutuoktiniams abejonių dėl prisiimtos prievolės prigimties ir nepagrįstus sutuoktinių ginčus dėl jų prievolės solidarumo. Dėl to bankų praktikoje sudaromos iš anksto jų parengtos neindividualizuojant sutarties sųlygų pagal kiekvienų konkrečių civilinių teisinių santykių situacijų šabloninės ir formalios laidavimo sutartys, kurios neatspindi sutarties šalių tikrųjų ketinimų ir valios.