2016-10-27

2016 m. spalio 12 d. Lietuvos Aukčiausiasis Teismas nagrinėjo civilinę bylą Nr. e3K-3-438-415/2016. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teismo pareigos ex officio (savo iniciatyva) patikrinti būsto kredito sutarties sąlygą dėl teisės vienašališkai nutraukti sutartį vartotojų teisių gynimo aspektu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2284 straipsnio 9 dalis) ir dėl teismo pareigos įvertinti CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus sutarties pažeidimo pripažinimo esminiu nustatymo kriterijus.

Byloje ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiomis 2008 m. sausio 16 d. būsto kredito sutarties Nr. BPGEL250803032 nuostatas, įtvirtintas 57.1 punkte, ta apimtimi, kuria jos suteikia teisę atsakovui nutraukti kreditavimo sutartį ir reikalauti grąžinti prieš terminą visą paimtą kreditą, palūkanas, delspinigius bei kitus sutartyje nurodytus mokėjimus net ir tuo atveju, jei kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais negrąžina bankui kredito dalies, kuri, lyginant su viso negrąžinto kredito suma, sudaro nedidelę dalį ir tai nėra esminis sutarties pažeidimas. Taip pat prašė atsakovo 2014 m. kovo 18 d. ir 2014 m. balandžio 29 d. vienašališką 2008 m. sausio 16 d. būsto kredito sutarties Nr. BPGEL250803032 nutraukimą pripažinti neteisėtu ir pripažinti šią sutartį galiojančia bei panaikinti Vilniaus miesto 15-ojo notaro biuro notarės 2015 m. liepos 3 d. išduotą vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. DJ-4195).

Pirmos instancijos sprendimu ieškovės ieškinio reikalavimą dėl 2008 m. sausio 16 d. būsto kredito sutarties Nr. BPGEL250803032 nuostatų, įtvirtintų 57.1 punkte, pakeitimo paliko nenagrinėtą, kitą ieškinio dalį patenkino, t.y. dlį dėl neteisėto vienašališko sutarties nutraukimo ir vykdomojo įrašo išdavimo.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo (kredito įstaigos) apeliacinį skundą, skundą tenkino ir panaikino pirmos instancijos teismo sprendimą ir priėmė naują sprendimą ieškovės ieškinį atmetė.

Ieškovė pateikė kasacinį skundą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, jog būsto kredito sutartis atitinka būsto kredito vartojimo sutarties sampratą, todėl sutarties sąlygų bei jų taikymo sutartį vykdant vertinimui turi būti laikomasi taisyklių, kylančių iš vartotojų teisių apsaugos teisinio reglamentavimo ES ir nacionaliniu lygmeniu.

Teismas pažymėjo, jog nacionalinis teismas turi ex officio įvertinti sutarties sąlygos, patenkančios į Direktyvos 93/13/EEB taikymo sritį, nesąžiningumą, ir taip kompensuoti disbalansą tarp vartotojo ir pardavėjo ar tiekėjo. Dabar galiojančio CK 6.2284 straipsnio 9 dalis įtvirtina, kad bylą nagrinėjantis teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams vertinti ex officio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, sutartį pripažinus vartojimo sutartimi, jos sąlygos visais atvejais teismo turi būti vertinamos pagal CK 6.188 straipsnyje (šiuo metu galiojančio CK 6.2284 straipsnis) nustatytus nesąžiningumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje bylojeNr. 3K-3-536/2008; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2009 ir kt.).

Taigi, nacionalinis teismas turi savo iniciatyva įvertinti nesąžiningą sutarties sąlygos pobūdį, atsižvelgdamas į prekių ar paslaugų, dėl kurių buvo sudaryta sutartis, pobūdį ir remdamasis sudarant sutartį buvusiomis visomis jos sudarymo aplinkybėmis ir visomis kitomis tos sutarties ar sutarties, nuo kurios ji priklauso, sąlygomis.

Pasisakydamas dėl vienašališko sutarties nutraukimo teisėtumo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priminė, jog kasacinėje praktikoje išaiškinta, kad pagal CK 6.217 straipsnį sutarties pažeidimas gali būti laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, pažeidimas gali būti laikomas esminiu pagal įstatymą; antra, šalys gali pačios susitarti, ką jos laikys esminiu pažeidimu (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, į kuriuos atsižvelgiant sprendžiama, ar sutarties pažeidimas vertintinas kaip esminis ar ne. Tai yra įstatymo nustatyti kriterijai ir jie taikomi vertinant tas sutarties sąlygas, dėl kurių pažeidimo nėra šalių susitarimo vertinti konkrečias sutarties sąlygas ar sutarties pažeidimo aplinkybes kaip pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį (CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalys). CK 6.217 straipsnio 5 dalis leidžia sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais ir tada, kai sutarties pažeidimas nėra esminis, tačiau šie atvejai sutartyje formuluojami kaip vienašališki jos nutraukimo pagrindai ir pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kvalifikuojančius požymius nevertinami. Tai yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Tačiau sutartyje nurodytas nutraukimo pagrindas yra sutarties sąlyga, todėl teismo vertinamas ir kontroliuojamas sutarties sąlygų teisėtumo ir sąžiningumo aspektais, kaip nurodyta pirmiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2013).

Analizuojant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų esminio sutarties pažeidimo kriterijų turinį, visų pirma vertintini du prievolės vykdymai: pažadėtasis ir faktiškai atliktas. Kuo didesnis atotrūkis tarp šių įvykdymų, tuo didesnė esminio sutarties pažeidimo tikimybė. Atotrūkis bus maksimalus visiško neįvykdymo atveju. Antra, sprendžiant, ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę, vertintina, ar konkrečios sutarties sąlygos neįvykdymas nulems kreditoriaus intereso prievolėje praradimą. Trečia, sprendžiant ar prievolė neįvykdyta tyčia, ar dėl didelio neatsargumo, būtina analizuoti pažeidėjo kaltės formą pagal bendrąsias civilinės atsakomybės nuostatas ir nuspręsti, ar pažeidėjo kaltė didelė ir, jei didelė, ar tyčia. Kuo kaltė didesnė, tuo nukentėjusios šalies pagrįstas interesas likti sutartinuose santykiuose yra mažesnis. Ketvirta, sprendžiant, ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje, būtina nustatyti, ar sutartį pažeidusi šalis elgiasi pasyviai dėl prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, taip pat ar net ir su geriausiais ketinimais ji iš viso pajėgi sutartį įvykdyti. Galiausiai, penkta, vertintina, ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. Šiuo atveju turimi omenyje ne įprastiniai, bet labai dideli, neproporcingi nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012).

Kadangi apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas ginčo kredito sutartį nutraukė dėl esminio sutarties pažeidimo remdamasis CK 6.217 straipsnio 1 dalimi, bet tokios savo išvados neargumentavo ir nuosekliai neanalizavo CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų esminio sutarties pažeidimo kriterijų, taip pat kad apeliacinės instancijos teismas nepaisė pareigos ex officio, peržengiant apeliacinio skundo ribas vertinti vartojimo sutarčių sąlygas pagal CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus nesąžiningumo kriterijus, todėl Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo apeliacinės instancijos teismo padarytus materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimus ir panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžino tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.