2017-02-15

2017 m. vasario 7 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė nutartį, kurioje išaiškintos administracinio nurodymo įvykdymo teisiniai padariniai ir jo įtaka administracinių teisių pažeidimų pakartotinimui (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-4-895/2017).

Šioje byloje pareiškėjas ginčijo faktinę aplinkybę, jog jo administracinio teisės pažeidimo byloje buvo konstatuota, jog atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad kartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies pažeidimas. Pareiškėjas teigė, jog jam buvo surašytas administracinis nurodymas, kurį jis yra įvykdęs, ir kad administracinis nurodymas negali būti laikomas pakartotiniu pažeidimu. Dėl šios priežasties, jam padarius naują administracinį teisės pažeidimą, už naująjį turėjo būti taikomas taip pat administracinis nurodymas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad teismų praktikoje, galiojant Administracinių teisės pažeidimų kodeksui toliau – ATPK), nuosekliai buvo laikomasi nuostatos, jog administracinio nurodymo surašymas ir įvykdymas neužtraukia asmeniui administracinio baustumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-4446/2011, Panevėžio apygardos teismo nutartys administracinėse bylose Nr. ATP-4-337/2013, ATP-16-134/2013, ATP-26-134/2013, Šiaulių apygardos teismo nutartys administracinėse bylose Nr. ATP-19-282/2013, ATPK-41-282/2013 ir kt.). Tačiau pabrėžė, kad ši teismų praktikoje susiformavusi nuostata nėra vienareikšmė, nes nei 36, nei 260(1) straipsnyje nebuvo tiesioginės nuorodos į tai, kad administracinio nurodymo surašymas ir įvykdymas neužtraukia asmeniui administracinio baustumo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išreikšta pozicija, kad teismų sprendimai netaikyti pakartotinumo požymio buvo pagrįsti ilgalaike teismų praktika, todėl savaime nelaikytini klaidingais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-1-788/2016).

Kolegija atkreipė dėmesį, jog įstatymų leidėjo pozicija šiuo klausimu konkrečiai išreikšta naujajame Administracinių nusižengimų kodekse, kurio 40 straipsnyje tiesiogiai nurodyta, kad administracinis nusižengimas laikomas padarytu pakartotinai ir tais atvejais, kai jis padarytas per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos.

Atsižvelgusi į tai, jog šiuo metu jau galioja Administracinių teisės pažeidimų kodeksas, pagal kurio nuostatas bus formuojama ir administracinių nusižengimų pakartotinumo instituto taikymo praktika, teisėjų kolegija nusprendė, kad keisti teismų praktikos dėl administracinio nurodymo įvykdymo teisinių padarinių ir administracinių teisės pažeidimų pakartotinumo remiantis jau šiuo metu negaliojančio ATPK nuostatomis nėra prasmės. Todėl kolegija, nusprendė, jog pareiškėjui už padarytą administracinį teisės pažeidimą nuobauda turėjo būti skiriama vadovaujantis jo pažeidimo metu galiojančio ATPK 260(1) straipsnio nuostatomis, t. y.jam turėjo būti skiriama bauda, lygi pusei minimalios baudos, numatytos ATPK II skyriaus ypatingosios dalies straipsnyje, kuriame nustatyta atsakomybė už padarytą administracinį teisės pažeidimą.

Taigi, kolegija patenkino pareiškėjo skundą ir laikė, jog administracinio nurodymo surašymas ir įvykdymas neužtraukia asmeniui administracinio baustumo, todėl šioje byloje netaikytinas pakartotinumo požymis.