2017-04-19

Faktinės aplinkybės

Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovės 8000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovas nurodė, jog atsakovė neteisėtai be ieškovo sutikimo ne kartą viešai publikavo ieškovo atvaizdą savaitraštyje „Laisvas laikraštis“, jo nuotraukos viešintos interneto puslapyje www.laisvaslaikrastis.lt.

Atsakovė  nurodė, kad ieškovas yra viešasis asmuo,  ieškovo atvaizdai viešai prieinami internete ir kitose visuomenės informavimo priemonėse ir kad savaitraštyje išspausdintos ieškovo nuotraukos buvo darytos dar tada, kai jis buvo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, taip pat jos paimtos iš oficialios Seimo interneto svetainės arba kitų interneto portalų.

Pirmosios instancijos teismas sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui iš atsakovės 5600 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Apeliacinės instancijos teismas tenkino atsakovės apeliacinį skundą ir ieškinį atmetė.

Aukščiausiojo teismo motyvai ir išaiškinimai

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pačiu pažeistų teisių, susijusių su asmens atvaizdo naudojimu ar garbės ir orumo gynimu, gynimo mastu kaip privatus asmuo, todėl nagrinėjant tokios kategorijos bylas būtina nustatyti, ar asmenys, kurių atvaizdas panaudotas spaudoje ar apie kuriuos paskleista ginčijama informacija, yra viešieji. Viešuoju asmeniu paprastai laikomas asmuo, kuris dėl savo einamų pareigų, veiklos ar visuomeninės padėties nuolat sulaukia visuomenės dėmesio ir pagrįstai ją domina (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016 45 punktą).

Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad viešajam asmeniui taikoma mažesnė pažeidžiamų teisių apsauga, t. y. viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pačiu asmeninių teisių gynimo mastu kaip privatus asmuo. Viešasis asmuo privalo demonstruoti didesnį tolerancijos laipsnį žiniasklaidos dėmesiui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gegužės 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2001; 2002 m. rugsėjo 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-973/2002). Iš spaudos negalima reikalauti absoliutaus tikslumo, o tik galima reikalauti elgtis sąžiningai, t. y. sąmoningai neiškraipyti informacijos ar ją nutylėti, siekiant įžeisti ar pažeminti asmenį, nes tai reikštų piktnaudžiavimą teise skleisti informaciją ir šios teisės ribų peržengimą, duodantį pagrindą taikyti teisinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687/2003).

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad asmuo automatiškai nepraranda viešojo asmens statuso, jei dėl buvusios politinės veiklos ar eitų pareigų vis dar domina visuomenę. Nustatęs, kad ieškovas, nors ir pasitraukęs iš politikos, toliau aktyviai dalyvavo viešajame gyvenime, apeliacinės instancijos teismas ieškovą pagrįstai pripažino viešuoju asmeniu, todėl toks asmuo turi būti pakantesnis kritikai.

Teisėjų kolegija, vertindama kasacinio skundo argumentus dėl teisės į atvaizdą pažeidimo, nurodo, jog teisės į atvaizdą apsaugos esmė yra ta, kad fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks atvaizdas gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat pats asmuo gali būti fotografuojamas tik jo sutikimu (CK 2.22 straipsnio 1 dalis), tačiau asmens sutikimo nereikia, jeigu šie veiksmai yra susiję su visuomenine asmens veikla, jo tarnybine padėtimi, teisėsaugos institucijų reikalavimu arba jeigu fotografuojama viešoje vietoje (CK 2.22 straipsnio 2 dalis). Kilus klausimui dėl teisės į atvaizdą ribojančios normos taikymo, būtina atsižvelgti į konkrečioje byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes ir netaikyti nurodytos teisės normos formaliai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2004), tačiau taip pat reikia atkreipti dėmesį į publikacijos turinį, formą ir pan.

Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad ieškovas buvo fotografuotas viešai, nuotraukose nėra žeminančio ar įžeidžiančio pobūdžio vaizdų, ieškovas pavaizduotas pagarbiai, su dalykine apranga, taip pat nebuvo duomenų, kad nuotraukos gautos ar darytos neteisėtu būdu – priešingai, atsakovė pateikė nuotraukų gavimo šaltinius (Seimo duomenų bazė). Dėl to teisėjų kolegija nenustatė pagrindo pripažinti, kad atsakovė pažeidė ieškovo teisę į atvaizdą (CK 2.22 straipsnis). Be to, konstatavus, kad ieškovas laikytinas viešuoju asmeniu, atsakovei nebuvo pagrindo prašyti ieškovo sutikimo publikuoti jo nuotraukas, todėl nebuvo pažeistos CK 2.22 straipsnio 2 dalies nuostatos, leidžiančios fotografuoti asmenį ar publikuoti jo atvaizdą be asmens sutikimo.