2017-05-29

Faktinės aplinkybės

2017 m. gegužės 9 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija išnagrinėjo baudžiamąją bylą (Nr. 2K-95-222/2017), kurioje buvo sprendžiamas BK 281 straipsnio 1 dalies taikymas.

Byloje Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nuosprendžiu V. V. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį 40 MGL (1506,40 Eur) dydžio bauda, taip pat priteista nukentėjusiosioms neturtinė žala. V. V. buvo nuteistas už tai, kad 2015 m. vasario 28 d., apie 14.35 val., gatvių reguliuojamoje sankryžoje, vairuodamas automobilį „BMW 525D“ dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 129 punktų reikalavimus, t. y. privalėdamas važiuoti, neviršydamas leistino greičio, laikytis visų būtinų atsargumo priemonių ir nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, to nepadarė ir, važiuodamas ne mažesniu kaip 100 km/h greičiu, susidūrė su priešinga kryptimi per leidžiamą šviesoforo signalą į kairę pusę sukusiu automobiliu „Alfa Romeo“ vairuojamu K. A., nuo smūgio automobilis „Alfa Romeo“ atsitrenkė į gatvėje prie sankryžos stovėjusį automobilį „Ford Galaxy“ vairuojamą T. K.; dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta automobilio „Alfa Romeo“ keleivių R. A., G. A. ir nežymiai sutrikdyta G. Š., D. Š. sveikata.

Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikino ir priėmė naują nuosprendį, kuriuo V. V. dėl kaltinimo pagal BK 281 straipsnio 1 dalį išteisino kaip nepadariusį veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Šis teismas konstatavo, kad V. V. padaryti KET 9, 129 punktų reikalavimų pažeidimai nebuvo būtinoji eismo įvykio padarinių kilimo sąlyga, t. y., priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, nėra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su kilusiais padariniais.

Prokuroras, palaikęs valstybinį kaltinimą byloje pareiškė kasacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai

Šioje byloje nustatyta, jog KET pažeidė abu, tiek V.V., tiek K.A. Tačiau darant išvadas dėl priežastinio ryšio tokiais atvejais (kai KET pažeidžia du eismo įvykio dalyviai), reikia nustatyti, ar kiekvieno ar tik vieno eismo dalyvio padarytas eismo saugumo taisyklių pažeidimas buvo būtina, lemiama, o ne atsitiktinė padarinių kilimo sąlyga, taip pat atsakyti į klausimą, ar analogiškoje situacijoje vienam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, o kitam jas pažeidus, kelių eismo įvykis neįvyktų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-158/2009, 2K-52/2010, 2K-127/2010). Visais atvejais teismo išvada dėl priežastinio ryšio nustatymo turi būti tinkamai motyvuota ir pagrįsta abiejų eismo dalyvių padarytų pažeidimų analize.

Todėl šioje byloje priežastinio ryšio nustatymui yra reikšmingi tiek V. V. padaryti KET 9 ir 129 punktų reikalavimų pažeidimai, tiek ir K. A. padarytas KET 157 punkto reikalavimų pažeidimas susidariusioje konkrečioje eismo įvykio situacijoje.

Vertinant, kurio vairuotojo veiksmai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti, pažymėtina, kad nemažai techninio pobūdžio klausimų, reikšmingų teisiniam priežastinio ryšio nustatymui, išsprendžiama atliekant eismo įvykio ekspertizes, kurių išvadas privalo įvertinti teismas, vadovaudamasis tomis pačiomis taisyklėmis, kaip ir vertindamas kitus įrodymus.

Teismas pažymėjo, jog eisme dalyvaujantis asmuo (vairuotojas) turi teisėtų lūkesčių, jog kitas eismo dalyvis laikysis KET reikalavimų, elgsis taip, kad nekeltų pavojaus. Reguliuojamoje sankryžoje transporto priemonės, važiuojančios per sankryžą degant žaliam šviesoforo signalui, vairuotojas turi pagrįstą teisę tikėtis, kad kiti eismo dalyviai taip pat nepažeis eismo taisyklių ir savo veiksmais nekels pavojaus kitiems eismo dalyviams. Todėl transporto priemonės vairuotojas neprivalo lėtinti greičio ar stabdyti transporto priemonę vien tik dėl to, kad yra teorinė tikimybė, jog kiti eismo dalyviai gali nesilaikyti eismo taisyklių. Net ir K. A. pažeidus pirmiau nurodytą KET reikalavimą, priešinga kryptimi tiesiai važiuojančios transporto priemonės vairuotojas V. V. privalėjo neviršyti greičio ir vairuoti saugiai. Šiuo atveju, kaip ir nurodyta specialisto išvadoje, jei V. V. nebūtų viršijęs leistino greičio, eismo įvykis nebūtų įvykęs.

Dvigubas greičio viršijimas, atsižvelgiant į įvykio vietą (miestas, reguliuojama sankryža) ir toje vietoje leistiną greičio ribą (gyvenvietėse 50 km/h), pats savaime yra itin pavojingas, keliantis grėsmę kitiems eisme dalyvaujantiems asmenims.

Teisėjų kolegija tenkino kasacinį skundą ir panaikino apeliacinės instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį.