Tinklaraštis

2016-10-27

2016 m. spalio 12 d. Lietuvos Aukčiausiasis Teismas nagrinėjo civilinę bylą Nr. e3K-3-438-415/2016. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teismo pareigos ex officio (savo iniciatyva) patikrinti būsto kredito sutarties sąlygą dėl teisės vienašališkai nutraukti sutartį vartotojų teisių gynimo aspektu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2284 straipsnio 9 dalis) ir dėl teismo pareigos įvertinti CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus sutarties pažeidimo pripažinimo esminiu nustatymo kriterijus.

Toliau:

2016-10-12

VŠĮ „Krepšinio rytas“ kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti asociacijos „Lietuvos krepšinio federacija“ 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutarimo Nr. 2016/06-05 „Dėl krepšininkų, neturinčių Lietuvos Respublikos pilietybės, limito registruojant juos Lietuvos krepšinio lygų 2016/2017 m. sezono čempionatų rungtynėse ir trenerio, neturinčio Lietuvos Respublikos pilietybės, registravimo Lietuvos vyrų ir moterų krepšinio lygų varžybose mokesčio“ 1 punkto (toliau – Nutarimas) atitiktį aukštesnės galios aktams.

Toliau:

2016-09-08

2016 m. rugsėjo 2 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 3K-3-383-684/2016, kurioje buvo skundžiami antstolio veiksmai.

Byloje antstolė patvarkymais areštavo skolininkei priklausančias lėšas kredito įstaigose, taip pat turtines teises į esamas ir būsimas lėšas, apie tai informuodama Nacionalinę mokėjimo agentūrą. Nacionalinė mokėjimo agentūra, atsakydama į antstolės patvarkymą, nurodė, kad skolininkė agentūrai pateikė paraišką pagal priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ ir jai įgyvendinti buvo patvirtinta 690 401,72 Lt (199 954,16 Eur) paramos suma. Kadangi tai tai yra investicinė parama, skirta projektui vykdyti, todėl pagal CPK 668 straipsnio 3 dalį lėšų areštas negali būti taikomas paramai pagal pateiktą paraišką.

Toliau:

2016-08-18

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo civilinę bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo  Civilinių bylų skyriaus  2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-334-687/2015), kurioje ieškovas (draudimo kompanija) prašė priteisti iš atsakovo 12 152,38 Lt draudimo išmokos ir 6 proc. metinių procesinių palūkanų. Ieškovas šias sumas prašė priteisti dėl to, jog atsakovas sudarydamas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, nesuteikė ieškovui (draudikui) teisingos informacijos, t. y. nenurodė, kad vykdys pervežimus ne tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet ir už jos ribų, todėl ieškovas į tai neatsižvelgė apskaičiuodamas draudimo riziką. Apdrausti automobiliai Vokietijoje ir Didžiojoje Britanijoje sukėlė eismo įvykius, jų metu padarytą žalą ieškovas atlygino išmokėdamas 24 304,74 Lt (7039,14 Eur) draudimo išmokų. Motyvuodamas tuo, kad atsakovas pažeidė pareigą pateikti teisingą informaciją, ieškovas prašė priteisti iš jo pusę išmokėtos draudimo išmokų sumos.

Toliau:

2016-06-29

2016 m. birželio 17 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėjo civilinę bylą Nr. 3K-3-320-469/2016 pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios akcinės bendrovės „Snoras“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Investicijų ir verslo garantijos“ dėl įpareigojimo įvykdyti prievolę natūra.

Šioje kasacinėje byloje buvo sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių pagrindus atsisakyti mokėti garantijos išmoką, aiškinimo ir taikymo.

Toliau:

2016-03-04

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2016 m. kovo 2 d. priėmė nutartį kasacine tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-127-687/2016, kurioje buvo sprendžiama dėl Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 33 straipsnio 4 dalies nuostatų aiškinimo ir taikymo vykdymo procese, kai apie įkeisto turto pardavimą paskelbta iki bankroto bylos iškėlimo.

Byloje buvo kilęs ginčas dėl to, jog antstolis, vykdydamas išieškojimą iš hipoteka užtikrinto turto, kuris priklausė pareiškėjai (kuriai vėliau iškelta bankroto byla), patvarkymu paskelbė turto pardavimo varžytynes neįvykusiomis bei pasiūlė išieškotojams paimti neparduotą turtą, sumokant neparduoto turto kainos ir jo daliai tenkančios lėšų sumos skirtumą. Išieškotojui sutikus perimti turtą, priimtas antstolio patvarkymas dėl turto perėmimo.

Toliau:

2016-02-15

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, 2016 m. sausio 15 d. išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 3K-3-86-706/2016 dėl žalos atlyginimo. Byloje keliami dėl draudėjo teisės gauti draudimo išmokos dalį, viršijančią hipotekos kreditoriaus, kaip naudos gavėjo pagal turto draudimo sutartį, reikalavimą, kai draudimo sutartyje hipotekos kreditorius nurodytas naudos gavėju, aiškinimo ir taikymo klausimai.

Toliau:

2016-01-28

Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. sausio 20 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-72-186/2016, kurioje ieškovė VĮ ,,Indėlių ir investicijų draudimas“ prašė priteisti iš atsakovės Švenčionių rajono savivaldybės administracijos 196 156,27 Eur. Ieškovė, gavusi iš AB banko SNORAS duomenis, per Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo (toliau – IĮIDĮ) nustatytą 20 darbo dienų terminą išmokėjo, be kita ko, atsakovei ir jos filialams draudimo išmokas sumoje 196 156,27 Eur.

Toliau:

2016-01-20

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015 m. spalio 2 d. išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 3K-3-500-421/2015, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl antstolio teisės areštuoti kitą neįkeistą hipotekos kreditoriui skolininko turtą, kol antstolis nėra užbaigęs išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto procedūros.

Kasacinis teismas priminė ankstesnę formuojamą praktiką, kurioje yra pasisakęs, jog hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti išieškoti iš skolininko neįkeisto turto tik tada, kai baigiamas išieškojimas iš įkeisto turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje bylojeAB „Swedbank“ v. R. K. ir kt., bylos Nr. 3K-7-364/2010).

Toliau:

2015-02-13

2015 m. sausio 15 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą, kurioje buvo sprendžiami CPK 723 straipsnio 3 dalies taikymo (netaikymo) ir varžytynėse parduodamo turto įkainojimo, vykdant išieškojimą pagal hipotekos kreditoriaus reikalavimą, klausimai. Kasacinis teismas šioje byloje sprendė teisės klausimą - kaip turi būti vykdomas išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto pagal hipotekos kreditoriaus reikalavimą tais atvejais, kai neįvykus antrosioms varžytynėms turto neperima kreditorius ir kaip turi būti įvertintas hipoteka įkeistas skolininko turtas.

Toliau:

2014-08-01

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius, išnagrinėjęs kasacinį pareiškėjo skundą, 2014 m. liepos 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2014 išaiškino dėl teismo iniciatyvos sprendžiant turto padalijimo klausimą, kai santuoka nutraukiama abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Kasatorius savo kasacinį skundą grindė tuo, kad teismas, bylą nagrinėdamas supaprastinto proceso tvarka, tik patikrina, ar santuokos nutraukimo padarinių sutartis yra teisėta ir nepažeidžia šalių ar jų kreditorių interesų, todėl savo iniciatyva spręsti ginčo teisenoje nagrinėtino klausimo dėl sutuoktinių turto padalijimo negali, tačiau nagrinėjamoje byloje teismas padalijo sutuoktinių bendrą turtą savo iniciatyva.

Toliau: