Tinklaraštis

2015-02-13

2015 m. sausio 15 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą, kurioje buvo sprendžiami CPK 723 straipsnio 3 dalies taikymo (netaikymo) ir varžytynėse parduodamo turto įkainojimo, vykdant išieškojimą pagal hipotekos kreditoriaus reikalavimą, klausimai. Kasacinis teismas šioje byloje sprendė teisės klausimą - kaip turi būti vykdomas išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto pagal hipotekos kreditoriaus reikalavimą tais atvejais, kai neįvykus antrosioms varžytynėms turto neperima kreditorius ir kaip turi būti įvertintas hipoteka įkeistas skolininko turtas.

Toliau:

2014-08-01

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius, išnagrinėjęs kasacinį pareiškėjo skundą, 2014 m. liepos 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2014 išaiškino dėl teismo iniciatyvos sprendžiant turto padalijimo klausimą, kai santuoka nutraukiama abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Kasatorius savo kasacinį skundą grindė tuo, kad teismas, bylą nagrinėdamas supaprastinto proceso tvarka, tik patikrina, ar santuokos nutraukimo padarinių sutartis yra teisėta ir nepažeidžia šalių ar jų kreditorių interesų, todėl savo iniciatyva spręsti ginčo teisenoje nagrinėtino klausimo dėl sutuoktinių turto padalijimo negali, tačiau nagrinėjamoje byloje teismas padalijo sutuoktinių bendrą turtą savo iniciatyva.

Toliau:

2014-04-24

2014 m. balandžio 16 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 3K-3-203/2014 pagal atsakovės Kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 15 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. T. ieškinį atsakovei Kredito unijai „Mėmelio taupomoji kasa“, trečiasis asmuo S. T., dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu.

Toliau:

2014-03-10

2014 m. vasario 7 d. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija (civilinės bylos Nr. 2A-106/2014), išnagrinėjusi ieškovo Lietuvos centrinės kredito unijos bei kitų ieškovų apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2673-232/2012 pagal ieškovų Kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“, Kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“, Lietuvos centrinės kredito unijos ieškinį atsakovui Kredito unijai „Centrinė taupomoji kasa“ dėl įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus, juridinio asmens pavadinimo pripažinimo klaidinamai panašiu, įpareigojimo pakeisti juridinio asmens pavadinimą ir kt., trečiasis asmuo valstybės įmonė Registrų centras patenkino ieškinį iš dalies ir įpareigoti atsakovą Kredito uniją „Centrinė taupomoji kasa“ pasikeisti savo pavadinimą, kuris yra klaidinamai panašus į ieškovų juridinių asmenų pavadinimus Kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“, Kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“ ir Lietuvos centrinė kredito unija, tokiu būdu, kad jame jokia forma nebūtų naudojamas žodžių junginys „taupomoji kasa“ ir „Centrinė kredito unija“, ir pakeistą juridinio asmens pavadinimą ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų po teismo sprendimo įsiteisėjimo įregistruoti Juridinių asmenų registre. Bylos dalį dėl ieškinio reikalavimo uždrausti registruoti prekės ženklą „Kredito unija centrinė taupomoji kasa“, kuris yra klaidinančiai panašus į ieškovo Kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ pagal licencinę sutartį naudojamą prekės ženklą, 36 klasei pagal Nicos klasifikaciją, nutraukti.

Toliau:

2013-11-12

2013 m. lapkričio 8 d. Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2A-961/2013 pagal ieškovo akcinės bendrovės „SEB lizingas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1257-798/2012 pagal ieškovo akcinės bendrovės „SEB lizingas“ ieškinį atsakovams K. Ž., J. Ž., U. B. ir K. B. (tretysis asmuo – bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „UK Transport“) dėl skolos, delspinigių ir nuostolių priteisimo.

Toliau:

2013-06-20

2013 m. birželio 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 3K-3-345/2013 dėl paskolos sutarties vienašališko nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Byloje atsakovės kredito įstaigos interesus nuo pirmosios iki kasacinės instancijos atstovavo advokatas R.Džiugas.

Šioje civilinėje byloje ieškovas prašė pripažinti atsakovo kredito unijos vienašališką būsto paskolos sutarties nutraukimą, jam iš dalies mokant kredito įmokas, neteisėtu ir atnaujinti sutarties galiojimą. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai ieškinį atmetė, tačiau ieškovas pateikė kasacinį skundą.

Toliau:

2013-04-07

2013 m. kovo 27 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2013, kurioje ksacine tvarka buvo keliami bankrutavusios įmonės administravimo išlaidų apmokėjimo klausimai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, jog ĮBĮ normų nustatytas bendrasis bankrutavusios įmonės administravimo išlaidų apmokėjimo principas – jos mokamos iš bankrutavusios įmonės visų rūšių lėšų. Formuojamoje teismų praktikoje kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad administravimo išlaidos apmokamos iš tų pačių bankrutuojančios įmonės lėšų, iš kurių tenkinami ir kreditorių reikalavimai; sumos, skiriamos bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms apmokėti, yra tiesiogiai susijusios su kreditorių teisėmis ir jų patenkinimo galimybėmis – kuo daugiau lėšų bus skirta įmonei administruoti, tuo mažiau liks kreditorių reikalavimams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta UAB ,,Šilterma“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-486/2010).

Toliau:

2012-11-16

2012 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 3K-3-460/2012, suformavo tam tikras teisės taikymo taisykles dėl varžytynėse neparduoto bankrutavusios įmonės įkeisto turto perleidimo hipotekos kreditoriui galimybių ir tvarkos.

Byloje bankrutuojanti įmonė prašė pripažinti negaliojančiu varžytynėse neparduoto įkeisto turto perleidimo hipotekos kreditoriui aktą, nes turtas parduotas nesilaikant kreditorių susirinkimo nustatytų procedūrų. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino ir pripažino turto perdavimo kreditoriui aktą negaliojančiu. Apeliacinės instancijos teismas ieškinį atmetė, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko nepakeistą apeliacinės instancijos sprendimą nepakeistą.

Toliau:

2012-08-28

Praktikoje dažnai susiduriama su procesinių palūkanų skaičiavimo problemomis. Žinoma, yra dalis antstolių, kurie, vykdydami teismų sprendimus tinkamai taiko materialinės ir procesinės teisės normas, ir teisingai apskaičiuoja procesines palūkanas vykdymo procese. Tačiau neretai pasitaiko atvejų, kai dėl to kyla ginčas, šiuos ginčus inicijuoja ne tik kreditoriai, bet ir skolininkai.

Kalbant apie procesines palūkanas vykdymo procese ir jų skaičiavimą, paminėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai skolininko sumokėtos įmokos nepadengia visos skolos sumos ir šalys nėra susitarusios dėl įmokų paskirstymo, tokių įmokų paskirstymo eiliškumas reglamentuojamas LR CK 6.54 str., kurio 4 dalyje įmokos skolai pagal pagrindinę prievolę dengti priskiriamos ketvirtajai, t. y. paskutinei, eilei (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1036/2003 Danijos bendrovė Nadoc Nr.1 A/S v. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, 2004 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2004 UAB ,,Libra Vitalis“ v. UAB ,,Amiga“, 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2006 UAB ,,Stramina“ v. UAB ,,Komeksimas“).

Toliau:

2012-04-30

2012 m. balandžio 18 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 3K-3-180/2012, kurioje buvo keliamas teisės klausimas ar transporto priemonės dokumentų palikimas automobilyje (transporto priemonėje) yra aplinkybė nemokėti draudikui draudimo išmokos.

Bylos fabula buvo tokia, kad draudikas atsisakė mokėti draudimo išmoką, nes vagystės metu automobilyje buvo palikti jo registracijos dokumentai, o pagal Transporto priemonių draudimo taisyklių atitinkamas nuostatas toks atvejis yra vertinamas kaip nedraudžiamasis įvykis.

Toliau:

2012-01-05

Civilinės teisės doktrinoje taikos sutartis laikytina viena iš civilinių sutarčių, tiesiogiai numatytų Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, rūšių. Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Pažymėtina, kad taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Be to, procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo išraiškų. Tik pačios šalys sprendžia apie taikos sutarties turinį, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas. LR CPK 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys gali užbaigti bylą taikos sutartimi. Pagal LR CPK 140 straipsnio 3 dalį taikos sutartimi šalys gali baigti bylą bet kurioje proceso stadijoje. Ši įstatymu nustatyta šalių teisė baigti bylą taikos sutartimi negali būti paneigta, nes šalių sudaryta taikos sutartis negali būti tvirtinama tik tuo atveju, jeigu ji prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ar viešajam interesui (LR CPK 42 straipsnio 2 dalis). LR CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra vykdytinas dokumentas, todėl, vienai iš taikos sutarties šalių savo sutartinių prievolių nevykdant geranoriškai, kita šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir pateikti jį vykdyti antstoliui. Taigi, priešingai nei kitų civilinių sutarčių atveju, vienai iš taikos sutarties, kurią patvirtino teismas, šalių jos nevykdant (t. y. neatliekant sutartinių prievolių), nereikia kreiptis į teismą, kad šis įpareigotų šalį vykdyti sutartines prievoles. Teismo nutarties pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas yra pagrindas vykdymo veiksmams atlikti (LR CPK 586 straipsnis, 587 straipsnio 1 punktas).

Toliau: