Tinklaraštis

2011-11-23

2011 m. spalio 11 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2011, kurioje buvo kilęs ginčas dėl bendrovės vadovo atleidimo iš darbo, jam būnant vaiko priežiūros atostogose, teisėtumo.

Ieškovė dirbo pas atsakovą pagal neterminuotą darbo sutartį ir ėjo bendrovės vadovo (direktorės) pareigas. Vėliau, bendrovė neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu išleido direktorę vaiko priežiūros atostogų ir jai būnant jose ji buvo atleista pagal LR DK 124 straipsnio 1 punktą, Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3 dalį.

Pirmos instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė, apeliacinės instancijos teismas pirmos instancijos teismo sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį patenkino ir pripažino ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu.

Toliau:

2011-10-27

2011 m. spalio 17 d. Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2A-426/2011, kurioje kilo ginčas dėl priteistinų delspinigių ir procesinių palūkanų dydžio. Pirmos instancijos teismas ieškovui priteisė tik dalį delspinigių ir dalį procesinių palūkanų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs ieškovų apeliacinį skundą šioje byloje dar kartą pasisakė apie suformuotą teisės taikymo praktiką dėl priteistinų delspinigių ir procesinių palūkanų dydžio. Teismas konstatavo, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai formuoja praktiką, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinių prievolių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-12 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006; 2007-10-12 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2007-11-19 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008 ir kt.). Taigi šalių sutartyje sutartos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2010). Skolininkui pažeidus piniginę prievolę bankui, tol, kol jis neatlygino kreditoriui patirtų nuostolių, traktuojama, kad jis naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais. Šios palūkanos turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t.y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją ir tampa skolos dalimi (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-09-29 nutartis civilinėje byloje 2A-617/2010). Kadangi byloje ieškovas ir atsakovai buvo susitarę dėl 0,2 procento dydžio netesybų, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytais motyvais, t.y. kad atsakovai nevykdė įsipareigojimų dėl krizės sumažėjus jų pajamoms, kad jie yra fiziniai asmenys, kurie kreditą panaudojo gyvenamajam būstui įsigyti bei į teismų praktiką, nėra pagrindo kreditavimo sutartyje nustatytą palūkanų dydį pripažinti neprotingu, per dideliu ir sumažinti.

Toliau:

2011-09-13

2011-07-22 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 3K-3-333/2011 dar kartą patvirtino jau anksčiau formuotą teismų praktiką šiuo klausimu. Priminsime, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija dar 2010 m. gegužės 20 d. nutarime civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010, suvienodindama kasacinio teismo praktiką civilinėse bylose dėl išieškojimo pagal sutuoktinių prievoles, išaiškino, jog išieškojimui iš bendro sutuoktinių turto netaikytini teismo sprendimo išaiškinimo (LR CPK 278 straipsnis) ar šio procesinio sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo (LR CPK 589 straipsnis) institutai, nes naujo skolininko (kito sutuoktinio) įtraukimas taikant šiuos institutus reikštų procesinio sprendimo pakeitimą nustatant teises bei pareigas byloje nedalyvavusiam asmeniui; išieškojimas iš kito sutuoktinio turto negali būti pasiektas ir išieškotojui skundžiant antstolio veiksmus, kuriais atsisakyta tai padaryti.

Toliau:

2011-08-10

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. birželio mėn. 30 d. kasacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 3K-3-316/2011, kurioje kreditorius pareiškė actio Pauliana, sustabdymo iki kreditoriui hipoteka įkeisto turto pardavimo ar hipotekos pasibaigimo kitais įstatyme nustatytais pagrindais.

Kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje buvo keliamas teisės aiškinimo klausimas dėl to, ar pradėjęs, tačiau neužbaigęs išieškojimo iš hipoteka įkeisto skolininko turto hipotekos kreditorius gali ginti savo interesus reikšdamas actio Pauliana ieškinį ir taip inicijuoti išieškojimą iš kito hipoteka neįkeisto ir skolininko perleisto turto kitiems asmenims.

Toliau:

2011-06-01

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. birželio mėn. 30 d. kasacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 3K-3-316/2011, kurioje kreditorius pareiškė actio Pauliana, sustabdymo iki kreditoriui hipoteka įkeisto turto pardavimo ar hipotekos pasibaigimo kitais įstatyme nustatytais pagrindais.

Kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje buvo keliamas teisės aiškinimo klausimas dėl to, ar pradėjęs, tačiau neužbaigęs išieškojimo iš hipoteka įkeisto skolininko turto hipotekos kreditorius gali ginti savo interesus reikšdamas actio Pauliana ieškinį ir taip inicijuoti išieškojimą iš kito hipoteka neįkeisto ir skolininko perleisto turto kitiems asmenims.

Toliau:

2011-04-11

Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Sutartyje šalių nustatytos netesybos už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali būti sumažinamos tik CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ir pagrindais. Taigi, jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka teismui suteikta teisė kontroliuoti netesybų dydį, t. y. teismas, nustatęs, kad konkrečiu atveju netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, turi teisę sumažinti sutartyje nustatytas netesybas.

Toliau:

2011-03-31

2011-03-23 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo civilinę bylą kasacine tvarka, kurioje išaiškino dėl išieškojimo iš įkeisto daikto priklausinių. Byloje Hipotekos kreditorius prašė nukreipti išieškojimą ne tik į skolininko hipotekos lakštu įkeistus žemės sklypą bei administracinį pastatą, dėl kurių jau priimta hipotekos teisėjo nutartis, bet ir į naujai po hipotekos lakšto sudarymo skolininko sklype pastatytus statinius, kaip sklypo priklausinius. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai pareiškimą atmetė. Kreditorius pateikė kasacinį skundą.

Toliau:

2011-03-02

2011 m. vasario 21 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2011, kurioje suformulavo vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą mokėjimo taisykles. Šioje byloje ieškovės prašė pripažinti jų atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisti su darbo santykiais susijusias išmokas bei neturtinės žalos atlyginimą, nes joms atsisakius nutraukti darbo sutartį darbuotojų pareiškimu, darbdavys pradėjo naudoti psichologinį spaudimą, nepagrįstai paskelbė prastovą, neįspėjo apie atleidimą, pilnai neatsiskaitė. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, o apeliacinės instancijos teismas sprendimą pakeitė. Ieškovės pateikė kasacinį skundą.

Toliau:

2010-12-01

2010 m. lapkričio 23 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija (civilinė byla Nr. 3K-7-364/2010) priėmė nutartį, kurioje aiškinamos ir taikomos teisės normos, reglamentuojančios laidavimą ir hipoteką, taip pat šių prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų įgyvendinimas.

Toliau:

2010-11-25

2010 m. lapkričio 23 d. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjo civilinę bylą dėl paskolos sutarties pripažinimo tinkamai įvykdyta, paskolos sutarties sąlygų pakeitimo, buto pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo ir apeliacinį skundą atmetė. Skunde buvo keliamas klausimas, jog kredito įstaiga sudarė paskolos sutartį apgaule. Tačiau, kaip pažymėjo kolegija, ieškovė kredito įstaigos veiksmų neteisėtumo neįrodė, nors veiksmų neteisėtumą apeliantė, be kita ko, grindė aplinkybe, kad tik prieš pasirašant paskolos sutartį ji sužinojo, jog paskola jai bus suteikta ne dvidešimt trim, bet penkiems metams.

Read more ...

2010-07-02

2010 m. gegužės 10 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kasacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą (UAB "Vilniaus energija" v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-209/2010) konstatavo, kad teisės aktuose dėl šilumos ir karšto vandens pirkimo-pardavimo nereglamentuota situacija, kai patalpų savininkas yra išnuomojęs gyvenamąsias patalpas nuomininkui, ir šis yra faktinis šilumos bei karšto vandens vartotojas. Tačiau, civilinėje teisėje galiojant sutarties laisvės principui, šilumos energijos ir karšto vandens vartojimo sutarties dalyvis gali būti ne tik patalpų savininkas, bet ir jų nuomininkas. Šilumos energijos bei karšto vandens tiekėjas ir patalpų savininkas (nuomotojas) bei nuomininkas gali susitarti dėl to, kad nuomininkas taps šilumos energijos ir karšto vandens pirkimo-pardavimo sutarties šalimi. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad visi tretieji asmenys gyveno šiose patalpose ir vartojo joms tiekiamą šilumos energiją bei karštą vandenį pagrįstai sprendė, jog tretieji asmenys, o ne patalpų savininkas (nuomotojas), yra atsakingi už šilumos energijos tiekėjui už patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį.