Tinklaraštis

2010-05-09

2010 m. vasario 25 d. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą Nr. 2-191/2010 pagal atskiruosius skundus, konstatavo, kad atsižvelgiant į tai, kad ieškovo pareikšti reikalavimai yra užtikrinti jam įkeistų žemės sklypų verte ir nesant byloje duomenų, jog išieškojimas iš įkeisto turto yra prasidėjęs, egzistuoja ieškovo subjektyvi teisė rinktis, ar inicijuoti išieškojimo iš įkeisto turto procedūras ypatingosios teisenos tvarka, ar kreiptis į teismą su ieškiniu bendrąja ginčų nagrinėjimo tvarka, prašant solidariosios atsakomybės taikymo pagrindu priteisti iš atsakovų (skolininko ir laiduotojų) reikalaujamas sumas.

Toliau:

2010-04-12

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2009 m. gegužės 18 d. priimtoje nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-7-229/2009) teisiškai kvalifikavo LR CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nurodyto terminuoto laidavimo teisės normos esmę ir turinį. Šioje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iš esmės pasisakė dėl laidavimo civilinių teisinių santykių kvalifikacijos.

Kasacinis teismas pažymėjo, kad pagal bendrąją taisyklę laidavimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė (LR CK 6.76 straipsnio 2 dalis, 6.87 straipsnio 1 dalis). LR CK 6.88 ir 6.89 straipsniuose nustatyti terminuoto ir neterminuoto laidavimo pabaigos terminai. LR CK nedraudžiama šalių susitarimu pakeisti nurodytus terminus. Dėl to, kai paskolos ar kreditavimo sutartyje nustatytu terminu prievolė neįvykdyta, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo, tai LR CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas. Tokia laidavimo sutartyje nustatyta sąlyga neprieštarauja LR CK nuostatoms, yra teisėta, todėl, atsižvelgiant į sutarties laisvės ir šalių dispozityvumo principą, sutarties šalims sukuria atitinkamas teises ir pareigas. Be to, laidavimo galiojimo iki visiško užtikrintos prievolės įvykdymo nustatymas atitinka laidavimo kaip aksesorinės (papildomos, šalutinės ir nuo pagrindinės prievolės priklausančios) prievolės pobūdį. Aptariama sutarties sąlyga vertintina kaip įstatymo neuždraustas kitoks šalių susitarimas.

2010-03-26

2009 m. spalio 12 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr.3K-3-394/2009. Šioje byloje ieškovui, tapusiam kredito unijos pajininku, buvo suteikta paskola, tačiau unija savo reikalavimus ieškovo atžvilgiu perleido atsakovui (bankui), o šis - kitam atsakovui (fiziniam asmeniui). Ieškovas prašė reikalavimų perleidimo sutartis pripažinti negaliojančiomis, kadangi Kredito unijų įstatymas nenumato reikalavimo perleidimo galimybės, priešingu atveju unija negalėtų įgyvendinti savo tikslo ginti unijos narių interesus.

Toliau:

2010-02-29

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. gegužės 18 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-7-229/2009) pasisakė dėl sutuoktinių sudarytų sutarčių su banku ir iš jų atsirandančių prievolių teisinio kvalifikavimo.

Teismas konstatavo, kad atsakovai, įvertinus jų ketinimus sudarant sutartis, turėjo bendrų (tokių pačių) valių gauti kreditus bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigyti gyvenamųjų patalpų, todėl atsakovai yra laikytini kredito davėjo bendraskoliais. Šiuo atveju atsakovė, pasirašydama laidavimo sutartis, savo veiksmais išreiškė valių ne laiduoti už savo sutuoktinio prievolę, bet prisiimti prievolę bendrai, todėl sprendžiama, kad atsakovė sudarė ne laidavimo, o kreditavimo sutartis, taip prisiimdama solidariųjų atsakomybę kartu su atsakovu.

Toliau:

2010-02-17

2010 m. vasario 3 d. Klaipėdos apygardos teismas išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka dėl teismo sprendimo išaiškinimo, pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Šioje byloje kreditoriaus interesus atstovavo ir atsiliepimus rengė advokatas R.Džiugas.

Byloje antstolis, remdamasis CPK 589 straipsniu, prašė teismo išaiškinti teismo įsakymo vykdymo tvarką, nurodant, ar galima antstoliui vykdyti skolos išieškojimą iš skolininko sutuoktinės asmeninio turto, tačiau neprašė išaiškinti teismo sprendimo CPK 278 straipsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (2009-07-03 nutartis byloje Nr. 3K-7-242/2009) konstatuota, kad abi teisės normos (tiek CPK 278 straipsnio 1 dalis, tiek 589 straipsnio 1 dalis) sudaro vieną visumą ir skirtos teismo sprendimo trūkumams pašalinti ir tais atvejais, kai teismo sprendimas yra vykdytinas ir kai kyla teismo sprendimo vykdymo neaiškumų.

Toliau:

2010-02-01

ise turi būti taip pat sprendžiama vadovaujantis sutuoktinių turto bendrumo prezumpcija (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Kai individuali įmonė įsteigta santuokos metu, ji iš esmės yra šeimos verslas: verslui yra naudojamas bendras sutuoktinių turtas, jų fizinis ir intelektinis darbas, o iš jos veiklos gaunamos pajamos - visos šeimos poreikiams tenkinti, todėl individuali įmonė, nors registruota vieno iš sutuoktinių vardu, pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punktą pripažįstama bendrąja jungtine nuosavybe. Dėl to ir iš individualios įmonės, įsteigtos santuokos metu, veiklos atsiradusios prievolės turi būti laikomos bendromis sutuoktinių prievolėmis ir jos turi būti tenkinamos iš sutuoktinių bendro turto (CK 3.109 straipsnis). Toks šių prievolių teisinis kvalifikavimas leidžia apsaugoti individualios įmonės kreditorių interesus, drausmina bendraturčius sutuoktinius: turtą jie turi valdyti protingai, o prievoles vykdyti sąžiningai. Tik įrodžius, kad verslu vertėsi tik vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio žinios ar prieš jo valią ir verslo duodama nauda nebuvo panaudota šeimos interesais, būtų galima daryti priešingą išvadą.

Toliau:

2010-01-29

Valstybės įmonė Registrų centras ir Teisingumo ministerija pristatė nuo 2010/01/28 dienos teikiamą paslaugą - individualių įmonių registravimą internetu.

Naujoji paslauga suteikia galimybę individualią įmonę įsteigti ir įregistruoti Juridinių asmenų registre visas procedūras atliekant internetu. Steigėjui reikiamus elektroninius dokumentus ir prašymus automatiškai sugeneruoja pati informacinė sistema. Įmonės nuostatus ir kitus dokumentus bei prašymus savininkas pasirašo kvalifikuotu elektroniniu sertifikatu (el. parašu), platinamu Registrų centro padaliniuose.

Toliau:

2010-01-25

Teisinėje literatūroje nėra vieningos teisės taikymo sampratos, todėl pateikiame keletą teisės taikymo sampratos pavyzdžių:

Teisės taikymas - tai kompetentingų valstybės institucijų ar pareigūnų, firmų vadovų veikla, kuria padedama asmenims pasinaudoti savo teisėmis, jas apginti pažeidimo atveju, arba veikla, kuria yra siaurinamos, likviduojamos asmens teisės, šiam atsisakius vykdyti pareigas, kuriomis jis privalėjo legalizuoti visuomenėje naudojimąsi savo teisėmis (Vaišvila A., 2000, p. 303-304).

Toliau: